Švelnumas beldžia į širdį.
Jis ieško prisilietimo.
Pasiilgau. Net oras suvirpa,
O rytas tęsia laukimą.
Rasa pievoj laišką rašo.
Jį paukštis į giesmę renka.
Nepraleisiu nei vieno lašo.
Tavęs man vis nepakanka.
Girdžiu, jau meilę gieda
Gamtos garsai pro tylą.
Ateik trumpam pro lietų,
Tai iš širdies man lyja.
Gaiva
2011-06-25 09:22:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-07-15 10:28:51
Tikrai iš širdies.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-27 13:40:18
Rasa pievoj laišką rašo.
Jį paukštis į giesmę renka.
Nepraleisiu nei vieno lašo.
Tavęs man vis nepakanka. > nuostabus šis posmelis.
Ir visame – toks ošiantis švelnumu ilgesys, tyra, gražu. Savu stiliumi.
Anonimas
Sukurta: 2011-06-25 23:19:19
Jausmingai ir taip laukiamai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-06-25 22:32:57
lyriškai nuskambėjo
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-06-25 19:21:08
koks nuostabus lietus ;) pa pa pakšt delnan ;)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-06-25 15:43:55
Jaukus ir romantiškas. Vidurinysis posmas gražiausias.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-06-25 13:10:24
Nė vieno neaplenkiantis švelnus meilės atodūsis.