Birželio vakarą, kai ilgesiu nusnigę
Visi šešėliai medžių ir žolių,
O vėjo rankos tramdo usnį dygią
Nuo aimanų sidabro nebylių,
Tik nepravirk takely atminimo –
Bijūnų liepsnose žiedai žaibų
Vienai baltai akimirkai parimo –
Į saulę jūroj žvelgiame abu
Birželio vakarą, kai ilgesiu nusnigę
Visi šešėliai medžių ir žolių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-25 12:07:45
...vienai baltai akimirkai... nuostabiai įtraukia... ir viskas taip darniai. Atokvėpis esybei.
Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2011-06-24 21:28:51
taip...kartais ilgesį sukelis pats snigimas, o kartais jis tinka ir vienišumui ar panašiam jausmui apibūdint. gražiai apie usnį.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-24 20:09:01
šalto vienišumo antspaudu paženklintas lyr. subjek. pasaulis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-06-24 20:02:51
jautriai...