Tu - mano oras, mano duona ir druska,
Tu - skrydžio erdvės ir kritimo gelmės,
Tu - mano pasaka, giesmė nepabaigta,
Tu - sielai angelas, o kūno juslėms  - velnias.
Tu - amžinoji mano dabartis,
Tu - atsivėrę šilto glėbio vartai,
Tu - tartum oda nuosava arti,
Tu - priežastis, dėl ko gyventi verta.
Tu - galimybė svaigti derlumu,
Tu - būdas vaiko čiulbesį girdėti,
Tu - spindulys tamsybėje naktų,
Tu - mano kelias, vedantis į priekį.

Todėl ar keista, kad aš suklupau,
Kada tavęs, mielasis, netekau?