Meluoja laikrodžiai, meluoja,
Ir kalendoriai rašo vien niekus,
Sako – ilga diena, o aš vėluoju
Pasveikint pievų žiedelius.

Raudonos žemuogės neskintos,
Čiobrelių reikia mirtinai,
Eilėj darbų gal visas šimtas,
Nudirbt  savaitės bus mažai.

Einu mišku, šermukšnis prašo –
Apie mane dar nerašei,
Avietė sušnabžda prie tako –
Ir vėl pro šalį praėjai.

Paparčio lapai, varnalėšos,
Aukštai pakilusi garšva,
Ten putinėliai išsiplėtę
Dabinasi balta spalva.

Girdžiu, kaip eglės vėjy ošia –
Pažvelgtų jis viršun kada,
Ir suskaičiuotų kiek gi neša
Naujų kankorėžių šaka.

Kaip pasirinkti, kam paskirti
Kelis sparnuotus žodelius,
Kuo pasidžiaugti ir pagirti
Lietaus nuplautus rūbelius?

Strazdai, geniai nemoka rašto,
Be to, labai jie užimti,
Vaikai lizduose valgyt prašo,
Vis alkani ir alkani.

Tiek daug darbų, o aš tik vienas
Šio žalio miško pakrašty,
Jei būtų dar ilgesnės dienos,
Gal spėčiau viską aprašyt.