Sutinkamus salvėm išlydi per greitai,
O būna - nelydi, mažiau kad skaudėtų.
Šachmatais sulošti išsikviečia laiką
Ir būna, juk būna, pavyksta laimėti.

Išeinančius amžiams dėlioja tarp lapų
Jaunystės albumo ir Biblijos. Kartais
Lyg smėlį grublėtą iš batų iškrato
Ir beria po saują ant suodino karsto,

O būna pritrūksta ir duonos, ir druskos,
Kai grįžta išėję. Taisyklės kai gūžias.
Netilpę kadaise į lovą Prokrusto,
Iš jos nusikaldina lopšį gegužiui.

Kai salvės nutyla, kai lūžta karūnos,
Kai lygiosios gresia su skubančiais metais,
Kai patas nei vieno, nei kito... Juk būna
Lyg niekad nebuvę nei šacho, nei mato.