Mana upela

Santrauka:
D. D. D. Alunta, 2011 05 07
Baigias mana upela. Dumblais ažiaja, žalėm ažužėla, medžiais ažvirta... vandenym nuslūga. Kur būdava virš galvas runkas iškėlys vandeny da paploji, dabar barzdas nebesiekia. Kur buva virš kelių -pieva seniai... baraniokai ganas. Zostaukų in ežera, alektrinių - špygelių in upelas pristate. Iš bezdala virvy veja. Kiek ti tas aliektras iš, kaip anys saka, atsnaujinunčių? Šnypštas iš kirvelia. Ažprūdyta upela ar kadu atsnaujins? Upela teip ir numirs gardais centam gaudyt ažtvarstyta, smeliais ažnešta, nematytam žalėm ažlaista. Pria ruskia numeliarava. Kur nelabai raikia, kur tik sadybam išgriaut. Žmonis iš namų, gyvūnėlius iš raistų, iš upelioka vandenį, ja gyvastį, išvija.

Nak būdava palaidinys ataina, ažlyja, ažušyla, a macnas tu pone! Ne upela. Marias. Vandenia paukščių priskrisdava. Baltais plemeliais vandeny plūduraja, paskėly prieš vėjų kraipas. Vaikai, pusberniai, dedai panoky paupėn sulakia, dyvijas vandeniu ažpiltų pievų platybem, gražybem. Ginčija vienas kitų katrais metais vanduo aukštesnis... buva. Spėdava, krūvom sustojy, da kelsis ar smuks vanduo, lis, ar pagada ataina. Kožnas až dvi Galvonaičias razumnesnis. Upelas vagu pašniokšdamas vanduo vyniojas, krygas aina, kliūva, sprundojas. Durnesni ar drųsesni vaikigaliai alksniokais krygas stumda, ažušoky plaukia, kol kryga parpus, ar  in kelias... Tadu laksta in krygas na gala galan, runkam plavesuodami, kol lik kelių pasinėry šoka drumslan vandenin. Išplypy in krantą stirena, šūla. Nama bija ait. Žina, kad ne tik karštas arbotas ale ir skūron gaus. Kelias nedėlias apsimtas pievas laikydavas. Stojus pagadai vanduo inšyla, ščiupokai net nugaras iškišy meiliai žvynais trynas, ikras pria žalas lipda. Šaltas varlas, visas net išprakaitavy, kurkdamas, kurkulus laidžia. Nuslūgus kūjagalviai, kur gilesnej dabelaj, pastavinikuodami, vadegėlam vyksi.

Dabar ir vandenia pavasarinia tiek nebebūna, ir tas pats valundam slūgsta... Nei vandenia, nei ščiupokų nugarų, nei prisimtais aulais bezdielnikų su žeberkliokais in kraivas lazdas. Sausu vasarų sliekas vietam perbristu...

Pa Sekmynių, būdava, vaikų paupėn daugiau, negu velnia arklių ajeruos sulėkdava. Su vaikais ir bobas rūbus kultuvem duoda, mazgoja... pletkavoja. Katras meškerioja, kabliukų iš cvieka in ašuta ažrišis, tam vis kultuvi roda kakias didelas, ut, ut, kur matas.

Maudas, visokia auguma, graužavirbas runkam gauda, in meldų kulių priplauky vandenia lelijas skyna - mergiotem pratinas davanot. Braiduntiem kilbukai su karčiūškam, kaip šuniokai aplink kojas laksta, kutina. Augesni nosį ažuspaudy pa vandeniu... Gyrias išnyry, kas kad puse pakaušia mates, kiek sprindžių prieš srovy nunėria,kiek pa vandeniu išbuva. Nama nenuvarysi. Baltu ajera ar melda pašaknį išlupy pakrumta ir vėl bizdelioja, pilvais vandenin pliaukši. Ir suaugi inlysdava atsgaut, nusmazgot. Tik spakainiau.

Atavarai kakie buva. Vanduo tumsus, gilus, skradžiai žemy rodas. Striokas prėjus jama.Ribakai dvejas vadelas suryšy dugna nepasiekdava. Žuvų... Dugni kuojas, jašeriai, ščiupokai medžiais. Paviršai šapalai, vienu akim kranta žalėn žiūrėdami, pliauskam gulinėja, snūduraja, kol smilgas prėjis nesušežini. Minkoj sravelaj akleikas, kaip kūčių silkes... Kiek viska upelaj gyva buva.

Nebesmata ajerų, meldų, šapalų pliauskam atavaruo s... karčiūškų, kur kojas kutindava. Baltų lelijų, katras mergiotem už nugaras laikydavam... Ir vaikai Sekmynių nebesulaukiuntys, pria besbaigiunčias upelas atlėky, rodas, nebe takie zgadni. Vis girdis Motinas miniunt neletuviškai...

Baigias mana upela patiem žmanėm ir čėsui padedunt. Didela vigada pria gražias, bagatas upelas gyvint, kantanti visi aplink buva. Džiaugsma, atgaivas, ramybes, naudas, žmanėm kiek. Tik kad baigias upela, baigias žmones pria jas. Seni, paaugy ir visai da... Baigias Dieva davanoti džiaugsmai, kai nebelieka nei kuo, nei kam džiaugtis.
danielius60

2011-06-17 19:53:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-07-08 21:11:56

topų topas, nuostabu! tokį galima skaityti bet kokio lygio renginyje- aplodismentai garantuoti.

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2011-06-18 18:05:55

Pabalzaminat dūšių mana krašta uturku. Ale sopa širdį, kad teip dabar gamta teriojama.Teisingai parašet.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2011-06-18 10:55:46

Danieliau, tik rašyk, aš pataisysiu.
Ramunė - šios svetainės kūrėja [oi, kokia ji reikli], tegu eina sunkesnių ir rimtesnių darbų daryt.

Labai gyvas gražus pasakojimas, sodrus žodynas. Laukiam kito.

Vartotojas (-a): danielius60

Sukurta: 2011-06-18 09:13:42

Gerbiamoji Ramune Vakare.
Ašei su su Tamstu BEVEIK sutinku.Negerai su mano varganu tekstu.Mana mysla,gal tarmiškai rašunt,
redaktore, galėtum tarmybių gramatikų man atsiųst ?Vėl gi.Kai žmagus raša apia sava sopstų,Jūsų
tas tarpas pa kožna skirybas ženklą visai minkai skumba...Iš sava stalika galiu žalen ir nerašyt.
Jagu Ger.Ramune redaguoji,tai ir pataisyk BEMOKSLIUS.Sekmes benykstunčių tarmių redagavimi.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-06-17 23:09:15

Su ukvatu perskaičiau-gi tarme žinama, esu kilimą na Utenas.
Iš dūšias paporinta ape upeliokų...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2011-06-17 22:45:22

Nelengva skaityti tarmišką prozą.
Bet minties sklandumas, žodžių rišlumas, upės sraunumas pilnas meilės ir gerumo :)