Iš sielos gelmių paleiski jausmus,
Aš juos lyg vėsą sugerti galėsiu.
Praplyšk, savyje nelaikyki.
                             Dalinkis.
Griausmu ir žaibais teprabyla dangus,
Te medžiai apgaubia pavėsiu...
Į neviltį grimzdę, vėl kalasi
                             Mintys.

Kaip rytą pasėki tu meilę dubenėly
                                Vilties.
Pasemsiu ir šaukštą padėsiu ant
                                Stalo gėlėto.
Palaistysiu ašara. Šypsena šildys.
Patrauk abejones, pirštais skruostus
                                   Paliesk.
Kad jausmą ant veido apčiuopti
                                  Galėtum.
Ir visos svajonės per pirštus
                                  Išsipildys.