Godumo ir klastos hibridas,
Prie atomo šerdies nubridęs,
Pasaulį perskėlė kardu,
Sau taręs: dešimt - du kart du!
O Žemė sukasi ir sukas --
Tas mažas Dievo kamuoliukas.
Žvelgia tyla liūdnai pro meldą
Į baigiančią trūnyti geldą,
Šalia nukritęs aukso puodas
Šešėlis skeleto pajuodęs,
Ramybės jūra lig dangaus --
Anei žvėries, anei žmogaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-06-15 23:08:53
Gilinantis tik į mintį - tiesiai į dešimtuką
:))
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-15 21:47:29
metrinė ir rimavimo sistemos šiek tiek kenkia turiniui.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-06-15 10:19:40
Sakote, kad nusiraminsime kai nebus ,,anei žvėries, anei žmogaus". Tas tiesa. Taikliai čia Jūs. apie aukso puodą, kuris žmoniją varo į pražūtį.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-06-15 09:48:55
Tarp priežasties ir pasekmės... stiprus proveržis, tarsi tarp priekaišto, ironijos ir širdgėlos. Tiesus.
Su liūdesio užuolanka -
O Žemė sukasi ir sukas --
Tas mažas Dievo kamuoliukas > gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-06-15 09:10:23
Tiesmukiškumas, gal prasikišantis ir paprasčiausiais rimais (meldą/geldą, dangaus/žmogaus),
nelabai būdingas šiai Autorei, bet pačiai kūrybai suteikia mozaikiškumo atspalvį.