Kas širdį tau spaudžia, kas slegia pečius,
Kad rymai prie kelio nuliūdęs?
Ar laisvė nemiela, ar meni laikus,
Kai brolius į Sibirą grūdo?

Į Baltijos kelią kai ėjom visi,
Kai svaigom nuo pergalės jausmo,
Mes buvom vieningi, kaip uola tvirti,
Skandavom ir verkėm iš džiaugsmo.

Euforija baigės, nebėr svetimų,
Darbais reik įrodyti meilę,
Užtat atsirado kairių – dešinių,
Korupcija, smurtas ir baimė.

Tu vėl susimąstęs prie kelio liūdnai
Ranka pasirėmęs dūmoji,
Nors Himną ir giedam vienybės, nūnai
Dar nėra jo mūsų Tautoje.