Išmokę dainuoti paukščiai negieda...
Pėdomis raudonomis nuo žemuogių.
Lūpų raudoniu...
Mano svajonė
basa.
Švysčioja lyg laikrodžio švytuoklė,
Kyla ir leidžiasi
Saulė kita.
Ir lyg po miego žvėrys pabudę
Metų laikai vėl pradeda rodyti savo nasrus.
Raudonu vynu užlieja stogus
Paryžiaus gatvelių vaikėzai.
O juk po nakties jau jų nebebus.
Ir raus iš gėdos pamestos
Senos tabako dėžutės.
Ir šoks nuo stogų katinai
Lyg ką tik skraidyti išmokę.
Lyg paukščiai sparnuoti pamoja
Penketas miego naktų.
Šapas
2011-06-12 10:08:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-08-14 01:02:15
gražu.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-16 21:51:16
pirmoji eilutė desakralizuoja mintis, kažkokios viliojančios nuodėmingumo-mistikos įneša į tekstą.
Vartotojas (-a): Vytautė
Sukurta: 2011-06-13 17:35:57
Skaniausios buvo žemuogės ant lūpų.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-06-12 21:00:15
jei pabusti galima būtų ne iš miego...
ką reiškia pirmoji frazė, kažkaip man ji nieko nesako
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-06-12 13:55:55
gražu...