Bėga pelytė namučių, velka vaikučiams įsikandusi javo varpą. Tik šast katė iš už kampo. Pakeleivė suspurda siaubūnės naguose. Katytės taip pat laukia pūkuotas mažylis. Parneša Rainė savo laimikį, pameta sūneliui po kojomis. Šis sotus, gardaus kąsnio jam nereikia, bet pažaisti – neblogai. O pelės būta ne pėsčios.
– Pasikeiskime vietomis, Pūki, – išlemena peliukė, – dabar tu bėk, aš bandysiu tave sugauti.
Patinka katinėliui viešnios pasiūlymas. Šis išsiriečia, šuoliui pasiruošia. Pelytė šmurkšt pro katino papilvę ir nuskuodžia žolynais.
– Ei, ko negaudai? – šūkteli išdykėlis.
– Nesulauksi, kad pelės katinus medžiotų, – cypteli bėglė ir pradingsta urvelyje.