Tai tiek tos laimės, mano mielas, tiek tos laimės,
Lyg atidarius vasarojimo sezoną.
Tiktai prie braškių ir vilties ilgiausios eilės
Ir nedalina veltui svaigulio kaštonai

Tiktai pro šalį lekia, nuo birželių drąsios,
Į mus skubėjusios gatvelės išgalvotos.
Tai tiek tos laimės, kiek vidun įleisti prašės
Tiek, kiek jos liktų, jeigu visą atiduotum

Tai tiek tos laimės, kiek sutilpo į griovelį
ant ciferblato tarp brūkšnelių miniatiūrinių,
Kiek į atodūsį sutilpti nebegali,
Tiek, kiek palikom merdėt už laukujų durų

Tai tiek tos laimės, tapus realybės donoru
garbanei, pasakom išlepintai, mergaitei.
Vaikėzo trumpakelnio aitvarui raudonam
Kiek dovanot galėjau vėjo - tiek tos laimės.