Tylą piešiu

Santrauka:
Už saulės dar penki dangūs. Už mūsų - dar bent po vieną. Ir svajoti visada lengviau. Visada lengviau suklysti, negu bandyti viską padaryti tobulai.
Išmokau piešti naktį
Ir piešiu ją kas rytą.
Ant balto lapo naktį,
Ant juodo lapo rytą.

Žalius lapus išmesiu,
Geltonus sulankstysiu,
Tada ant tavo lapo
Tau tylą išpaišysiu.

Kalbėt dar neišmokau,
Galbūt jau ir nereikia.
Tik oš lelijos pilkos
Ant lūpų ir ant veido.

Ir kai numirsi. Dieną.
Žalion žolėn atgulsi,
Aš nešiu tau po vieną,
Po vieną baltą gulbę.
Šapas

2011-06-07 10:44:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-06-11 12:29:12

pirmas posmas primena tajį V. Šimkaus "Tobulas eilėraštis" ( http://www.tekstai.lt/tekstai/356-simkus-vladas/5758-vladas-simkus-tobulas-eilerastis-1982-atlieka-vytautas-kernagis.html )

toliau vis kažkas išsprūsta. taigi rimavimas - pusėtinas. kalba - vertinga, ritminga.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2011-06-07 22:33:22

Paskutinės dvi eilutės - geriausios.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2011-06-07 11:28:29

man Pabaigoj susidėstė taip:

Atnešiu tau po vieną
Eskizą - baltą gulbę.