Santrauka:
Žydėjimo skraiste apsuptas, pilnas vilties, gražus vasaros mėnuo turi ir tragišką žymę, jame eilė kruvinų istorijos datų...
Po mano pagoniška saule
Birželio beržai
Sušaudytą klausia pasaulį,
Ar kraujo mažai?
Ant vieversio sparno lig šiolei
Švino liūtis!
Baltoji akacija, broliai...
Kas kritusius juos suskaitys
Po mano pagoniška saule.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-11 12:25:01
šviesiai apie tragiškus dalykus. tai, tikriausiai, ir yra stiprybė.
Anonimas
Sukurta: 2011-06-07 17:20:17
Skaidrus. Tyras. Primenantis. Įpareigojantis - tapti Žmogumi.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-06-07 11:52:03
Ant vieversio sparno lig šiolei
Švino liūtis!
Gili mintis :) Ir jų čia ne viena :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-06-07 11:17:41
"Po mano pagoniška saule" -
Vėlė išskalbtais lino ilgais marškiniais,
uždės lemtis atėjusiam į šį pasaulį
kur garbanas pina birželio beržai...
Teko dalyvauti pagonių lygiadienio šventėje
Šventojoje ant ir prie "Žemaitiu alkos",
supratau mūsų sentėvių stiprybę ir žaviuosi.
Dėkui už eiles, kurios, ir taip nuostabų rytą, nuskaidrino, nušvietė sentėvių šviesa.