Mūsų trapūs kūnai
Ant smilgų pasikorę
Pilki. Išsekę
Ties vandens praraja
Byra.
Ne plevėsuojant
Mūsų sunkūs kūnai
Ant smilgų pasikorę
Neturi nei aukščio
Nejaučia net vėjo iš šonų
Gal paukščiai sules juos
Gal skruzdės ropojant
Tie mėlyni kūnai
Pavargę nuo juodo
Mes ne su jais.
Mūs šešėliai raudoni
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-06-16 13:10:59
Byra/Ne plevėsuojant - kreidos pėdsakai ant pirštų po rašymo ant lentos. jų tikrai nereikia; byrėjimas sutinkamas dažname eilėraštyje, o [ne plevėsuojant] - abejoju ir dėl kalbinio taisyklingumo ir dėl kalbėsenos grožio. Skruzdės ropojant sules = skruzdės ropodamos sules. O atmosfera kuriama įtaigiai, pabaiga ypač vainikuoja, kaip taikliai Raktažolė išsireiškė - makabriškumą.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2011-06-05 20:35:14
Hm... keistai veikia šis eilėraštis: iš pradžių perskaičiau kaip siaubo filmo siužetą, vėliau kaip meilės ir ekstazės būseną, trečiąkart apie makabrišką Mūsų egzistenciją...Jei net tris suvokimo variantus per kelias minutes įžvelgiau, tai kiek jų galima rasti giliau pakapsčius? Patiko:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-06-05 13:26:11
palikau be skyrybos, erdvios dviprasmybės sakiniuose praturtina tekstą. :) o sakiniai padalina turinį į atskirus ir savitus minties vienetus - poetinė charizma :)
gal tik kiek nesuprantama ši eilutė: "Ne plevėsuojant"
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-06-05 12:28:53
Mūsų trapūs kūnai
Ant smilgų pasikorę
Pilki.
Įdomiai ir savotiškai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-06-05 12:25:09
...elegiškai ir spalvingai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-05 11:44:38
Jūs savame stiliuje - priešpriešos, mistikos elementai. Netradiciškai, įdomiai.