Bakstienos nesulaikė ašarų lietaus,
Pabiro žėrinčiais lašeliais man į delnus,
Jų nerenku,tarp pirštų sunkias,krenta...
Nebūtų tokios sūrios,
Palaistytų akmenėlius ant žemės.
Tegul sau, leisiu šiandien išsiverkti,
Nuplausiu sielą,skausmo dulkes,
Rytoj vėl saulė sužibės,
Ir akyse gyvenimo troškimo gėlės vėl žydės.