...gyvenimas dužo
kaip veidrodžio šukės.
Apleido dalužė -
šaltai nusisuko...

Dabar čia tik žvakės
plaikstosi, liūdi.
Pušelės seselės
per naktis čia budi.

Ramybė beribė,
dangaus didis plotas,
kalnelis kuprotas,
akmuo samanotas...

        Daug metų praėjo.
        Dalia ta karti...
        Tik sapnuos manuos
        atgyja namai gimti.

          Ir skubu biržely į Vyžuonų šilą,-
          į tą liūdesio uostą .
          Čia žvakelės liepsnelei
          bandau pasiguosti.