Padėka

Priglusiu prie Angelo sparno šešėlio,
Dvelkimą alyvmedžio žiedo jaučiu.
Mieloji, žinau naktimis tu parimus,
Vis saugai mane nuo sapnų neramių.
Pirmi spinduliai kai nuspalvina sodą,
Einu pasitikti naujos vėl dienos,
Su ryto maldos žodžiais Dievui dėkoju,
Už meilę, švelnumą širdelės tyros.
Prie Angelo sparno šešėlio priglusiu,
Jisai pasiims, kai ateis ta diena,
O dabar už kiekvieną tau dieną dėkosiu
Ir lauksiu kantriai, kol vėl būsim drauge.
svetimaD

2011-05-31 18:19:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2011-06-02 12:53:51

Ilgesingas, lyriškas, banalokas.

Vartotojas (-a): svetimaD

Sukurta: 2011-05-31 19:41:37

Mano Angelas...dukra,kuri iš dangaus mane saugo

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-31 19:15:54

skaitau ir matau mažą mergaitę tai kalbančią, tokią trapią. :)
įdomiai nupintas, nes vienintelė vieta, kurioje lyr. subj. atviriau išsiduodama, apie ką kalbama yra ši: "Mieloji, žinau naktimis tu parimus". (Mamytė? Sesė?)

manau, nereikia daugiau nieko sakyti...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2011-05-31 19:14:15

nuoširdu