Suvirpus žemė dugną veria,
Žemčiūgai sutrypti ant kelio,
Į gilią duobę greit įkrito
Kepurė mano ir vilnõnis.

O, Odinai, kodėl verki,
Kam spardai vikingus po kojom?
Kodėl įlipęs daržą jų trypi,
O trypdamas linksmai kvatojies?

Ožkų juk davėm tau kaip šieno,
Dailių mergelių daugel paaukojom,
Kas rytą giedam tavo šlovei,
Nejaugi tau vienodai?

Laivus nuleido vyrai jūron,
Įkinkė vėją į bures.
Kalaviju kraštų tau užkovojo,
Ar gi tu šito neskaičiuoji?

O, Odinai, didysis mūsų vade,
Meldžiu, neskriausk savų tarnų.
Dėl vardo tavo ir galybės
Sulaistysim gelmes krauju.