Atšuoliavo pavasaris jaunas
Su vaikiškom dar akimis,
Žibuoklėmis išpuoštas balnas,
O skraistė – baltom ievomis.
Kur skraistė palietė žemę,
Ten ji nusidažė žaliai,
Tik vyšnią ir obelį seną
Žydėti paliko baltai.
Juodbėris žirgas nerimsta,
Prunkščia gaiviu lietumi,
Pasagų aidas nudunksi
Juodu debesimi.
Pasagos akmenis skėlė,
Kibirkštys lėkė toli,
Žemė, visas jas sugėrus,
Švito ryte gėlėmis.
Šypsosi pavasarėlis
Burna saulutės plačia,
Rodosi, viską prikėlė,
Gera bus vasarai čia.
Žirgas vėl skuba į kelią -
Metų kelionė ilga,
Moja berželis šakelėm,
Moju ir aš jam ranka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-06-17 23:00:31
Regiu gamtos spalvas: žaibus ir griaustinį (juk tai gaiva - tai pavasaris) - puikus perteikimas, graži, įsimenanti, išraiškinga simbolika... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-05-31 00:35:10
Jūs kaskart mane stebinat, kaskart. Teigiama prasme, suprantama.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-30 12:24:54
Žirgas...
Jau kaip graudi sakmė.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-30 08:11:06
Koks žavus pavasaris :)