.                  Kaskart pavasariais,
                        Kada alyvų gaisas
                        Bangų kauburėliuose dūžta
                        Į gramzdinančiai svaigų crescendo -  -
                        Prisiminimų šleifas
                        Vėjo malūnėliais sukasi
                        Iki pat mano lango į jūrą.

                        Nusileidžiu
                        Į žydėjimo glėbį
                        Violetiniam debesy nubudusi –
                        Opus žiedelis
                        Švenčiausiu slėpiniu išėjusių
                        Likimo lūkesčiais išlaužytais
                        Prasiveria
                        Iš nepaliaujamo liūdesio.

                        Nurimk –
                        Čia tik amžino kelio dulkė,
                        Pražydusi ateičiai,
                        Malšina sopulį
                        Ašarotais alyvų žiedynais
                        Kviečia į dangų.

                        Kaskart pavasariais
                        Atsirakinti spinduliu –
                        Čia išsipildo Viešpats pažadas
                        Tikėti džiugesiu -  -
                        Alyvų sodais
                        Išsilieja visatos maldynas,
                        Per amžius
                        Kartojamas tūkstančių.

                        Prisiliest vis labiau
                        -  -  Tiesos pradžios
                        Buvimo prasmei -  -
                        Kaskart pavasariais
                        Alyvų rasomis

                        Klausausi
                        Rimty sparnuoto žiedo
                        Nuskaistėjimo
                        Laukiant  -  -  -