Santrauka:
Teksto atsiradimą paskatino vienas jaunos kolegės komentaras apie eilėraščių pesimizmą.
Kuo skirias vakaras nuo ryto?
Tik tuo, kas bus – diena, naktis.
Rasa išnyko ar iškrito?
Šešėliai trauksis ar ištįs?
Riba „toks paslaptingas laikas.
Štai žaros ties dangaus kraštu.
Dvi priešingybės susitaiko
Lyg taptų vieniu „aš“ ir „tu“.
Pilkoji prieblanda apklosto
Pavidalus pelių rūbu.
Jei nematai – klausyk ir uostyk,
Įgyk gebėjimų naujų.
Suprask, kas tu – auka, plėšrūnas?
Išausk sapnus ir svajones
Ir leiski vakarui padūsaut,
Ir duoki rytmečiui palest.
Kai vienas tupias, kitas kyla
Žaisme šešėlių ir šviesos,
Gal tiktai tuo kažką nuvylė,
Kad niekada nesikartos.
Lyg numeruotą kelio stulpą
Eilinį kartą aptikai,
Kai metas šluostyt sieloj dulkes,
Kai girdis paukščiai kaip varpai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...