Šaunus, pavasari, buvai,
Taip švelniai širdį glostei,
Spalvom žemelę dabinai,
Jos grožį mums parodei.

Davei tikėjimo, drąsos
Perbristi purvynėlį,
Sulaukti rytmečio rasos,
Sodus žydėt prikėlei.

Ledus išplukdęs Nemune,
Puolei laukus džiovinti,
Žmogų kvietei – eime drauge
Duonelę užauginti.

Pagirdęs žolę lietumi,
Baltai išpuošęs ievą,
Geltono aukso vilnimi
Plačiai užliejai pievą.

Po darbo, paukščių klegesy,
Kartu su gegutėle
Sakei, kad metai bus ilgi,
Kad susitiksim vėlei.

Šaunus, pavasari, buvai,
Ilgėsiuos tavo vėjų,
Miško gėlių, kur dalinai
Net man pavasarėjant.

Birželis, vasara, ruduo,
Žiemužės šaltas metas,
Nestovi, sukas lyg vanduo
Laikas savais verpetais.