Aš viską atmenu, –
manam kely buvai
tik šaltu šaltu akmeniu...
O gal ir saule?
Gal ir ja buvai,
bet išėjai...

Jei grįši dar. –
akis delnais man užspauski,
tik savo vardo tu neklauski –
iškart atspėsiu.
Nėr daugiau tokio,
kuris pažertų tiek
skaudžių sekundžių
ir džiaugsmo sykiu...

Atspėsiu ir
laimės šypsniu
viską tau atleisiu.
Ir bus širdis visad atvira,
jei ir tu galėsi būti atviras
kaip rytmečio aušra...