Leidžias vakaras tamsiai mėlynas,
Kaip mėnulis dyla gyvenimas,
Tarsi šuo benamis atsėlina
Ir į širdį įslenka nerimas.

Stiklo šukėm dangus suaižėja,
Tolumoj tik perkūnas subilda
Ir nutyla. Priemiesčio gatvėje
Veltui prarastas laikas pakimba.

Kaip gali tu kuo nors dar tikėti,
Kai likimas taip skaudžiai sužeidžia?
Dar norėtum pasaulį mylėti,
Bet širdis vis kraujuoja, neleidžia.

Leidžias vakaras skausmingai juodas
Kaip mėnulis dyla gyvenimas.
Tau likimas grąžos vis neduoda,
O nemokamai - vėl tik nerimas...