kai pavasaris žydi tik dieną
nusmilkstančiom rožių pašvaistėm
alyvos kaštonus gesina
kaštonai alyvose skęsta
dega mano pragaras dega
neliks nė minties atsibusti
katilai išsilydę iš vakar
šį vakarą dega užpūsti
naktis iš sudegusio jausmo
tamsu kaip įlindus šikinėn
atviras žodis paraudo
kaip rožių pašvaistė likiman
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2011-05-21 13:05:10
Nuostabios Jūsų eilės.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-21 03:26:15
Dėl tos priešpriešpaskutinės eilutės dabar ir „dega mano pragaras dega“ pakvimpa šūksniu iš „Dekamerono“...
Norėta poetiškai blykstelėti, o galų gale – susigadintas kaip literato vardas...
Bent mano akyse (kitiems tokia „tamsa“ gal ir patinka).
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-05-18 22:43:53
gražūs palyginimai ;)
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-05-17 18:04:46
Paskutiniame posmelyje, antra eilutė, nešvanku...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-17 15:35:31
uoj, Gediminui pritariu. Ir dar spilgutei :)
Anonimas
Sukurta: 2011-05-17 09:08:55
"tamsu kaip įlindus..." - atviras žodis...