Žalia banga nuplovė miško ievą,
Sodelio vyšnią, obelų  žiedus,
Vėliau, sutrikus prie auksinės pievos,
Plačiai užliejo ariamus  laukus.

Žalia ramybė žiemkenty vilnija.
Gal būt kol kas, lig vasaros kaitros,
Kai sužydės vėlyvosios lelijos,
Pavargusi ant pradalgės sustos.

Žalia banga – žemės gyvybės pulsas,
Kasdienei duonai būtinas lopšys,
Pavasario pradžia, rugpjūčio turtas,
Svarbiausioji gyvenimo ašis.

Be žalio daigo rugiui neužaugti,
Stiprybė ąžuolo taip pat žaliam lape,
Kol žalias jis gali tikėt ir laukti,
Kad šimtmečiai ilgi tikrai ištirps jame.

Žydra banga per jūrų tolius ritas.
Žemynai keičiasi, kaskart kitos spalvos,
Žemę nubalina sniegai iškritę,
Pavasaris mums papila gausiai žalios.

Ateis ruduo ir vienišos ražienos,
Beržai, klevai geltoniu išsilies,
Kol vasara šilta, kol ilgos dienos
Žalioj bangoj palaimintas supies.