Tik nieko nenešk. Juk man nieko nereikia.
Ateik kaip kadaise tais ilgais vakarais.
Kai debesis saulė pajuodusius vaiko
Ar žvaigždė paryčiui paskutinė užges.

Ištiesk rankas savo, įdėsiu švelnumą
Tavo saujon, delnan, kur užmigę sapnai.
Už šiltus jausmus ir už tą nuoširdumą,
Už žodžius tuos širdim išsakytus kadais.

Tik nieko nenešk. Juk man nieko nereikia.
Tu ateik pas mane, kai nemiega sapnai.
Kai širdgėlą mano vis juodvarniai vaiko.
Dar išlieka keliai ir jausmai amžinai.