Many į dvi dalis suskilęs aš.
Įrėmintam lange paukšteliai skraido.
Kur mano mintys, kelias kur nuves?
Pilkas šešėlis dengia mano veidą.

Tyla nebyliai glaudžiasi kampuos
Ir byra žiedlapiais lietus išbalęs.
Sodintą tavo medį aš renkuos –
Kaip du vandens lašai į vieną kelią.

Kaip du lašai – gyvybės ir mirties,
Susikerta abu, susikryžiuoja.
Ir eina kelias. Tu ir vėl tikies –
O realybė plaukus tau šukuoja.

Many į dvi dalis suskilęs aš.
Abidvi dalys atskirai gyvuoja.
Nekeisiu nieko. Jos juk nepakęs,
Pašaukiu vieną, kita atlapoja.

Nekeisiu nieko, tegul bus kaip bus.
Juk taip seniai kasas likimas pina.
Įrėmintam lange tylus dangus.
Tik pilkas liūdesys mane kankina.