Kažkas didingo gimsta tamsoje
Tarp balto sapno ir nakties degėsių --
Pulsuojanti eilėraščio gija,
Kam įžadą davei – budėsiu

Aš tavyje kaip skausmas! O širdie,
Ar išlaikysi žodžių amplitudę --
Šalnoj ugnis, ugny šalna ir tie
Žaibų karšti žiedai dar nenubudę,

Dar miegantys ant vieversio uolos
Tarp minomis apmėtytų aguonų --
Naktis, ištroškus nebūties vienos,
Nors laikinos, bet nebūties tarp tonų

Baltai juodų į liūdesį nuslysta,
Ir meilės jūra maišos su kalnais --
Palaiminta šalna... per išdavystę
Pavasario žiedais tyrais nueis

Kažkas didingo...