Santrauka:
Skiriu poetui Justinui Marcinkevičiui
Mes maži,
Bet turim tave.
Prie tavęs,
Kaip prie ąžuolo tvirto,
Prisiglaudę vis stiebiamės, augam.
Mes vieni,
Bet turim tave.
Su tavim
Susigniaužę į kumštį vienybės
Mes jaučiamės svarbūs ir saugūs.
Mes laisvi,
Nes turim tave.
Tavo gyvenimo
Tiesa ir prasmė
Mus prikelia ir išteisina.
Mes gyvi,
Nes turim tave.
Tavo žodžių
Stebuklinga versmė
Mus maitina, apvalo, palaimina.
Mes skirtingi,
Nors turim tave.
Vieni - kantrūs ir kuklūs.
Kiti - įžūlūs ir godūs,
Melo liūne paskendę...
- - - - - - - - - - -
Mes išliksim,
Nes turim tave.
Tu - Lietuva!
Mes - tavo vaikai,
Mylimi, bet dar nesubrendę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-13 17:02:47
kiek monotoniškai. Nelabai blogai, bet ir ne labai gerai. Sutikčiau su spilgutės pastebėjimu.