Nuostabu nubusti kartais naktį,
Užtrenkti už savęs namų duris,
Kitom akim pažvelgti į pasaulį,
Suvokt, ką reiškia nebūtis...

Pajust, koks menkas tu šioje planetoj,
Kai prieš tave didybė, grožis ir galia...
Gebėt išgirst beržų simfoninį orkestrą
Ir drebulių šnarėjimą šalia...

Ir taip po kojom jausdamas rasotą žolę
Gali nuskęst švelniam nakties ūke,
Tačiau svarbu suvokt, kad ši iliuzija svarbesnė už tikrovę,
Už banalybę, sekančią tave...