. Neramumai nubudimų - tuštuma
Apmaudo šydu - drama -
Išdulkėjau gatvėmis - kerštu
Aš dabar kas ryt tave kremtu.
gerakaliausė
Neramu man. Vos tik pabundu,
Pajuntu – jau kamuoja diena,
Manyje nebe tu – tuštuma.
Apmaudu. Kanda sienos. Gūdu.

Laisvėj - saulėta, smiltis sausas
Bruožia vėjas judriam pamary,
Tik nelauk, kad tavęs neatkas
Tarp dailių atmintis įkyri.

Vėl - dulkėta gatve sugrįžtu
Atsainus, su kita ir kerštu!
Vargšė. Aitrina vien, kad ir tu...
Iš to keršto saldaus vien kartu.

Paprašytum, kad ir atbuli,
„Dovanok...“ Ar bent - „Liaukis, kvaily“.