Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2011-05-13 22:39:45

Puikiai perteiktas tas jausmas........ labai patiko

Anonimas

Sukurta: 2011-05-13 07:45:31

Patylėkim.... tikri, išgyventi jausmai. Puikiai, Dalija.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-12 21:39:01

gražus blykstėjimas, su mažyte mažyte poezijos užuomazga pabaigoje.

Anonimas

Sukurta: 2011-05-12 19:58:14

Jei galima, į mėgstamiausius įsikelsiu :)
"Nenužudykim".

Anonimas

Sukurta: 2011-05-12 17:43:17

:)))

Anonimas

Sukurta: 2011-05-12 17:07:26

Tu - kalbėk, aš - neklausysiu,
Tau į ausį - uodu zysiu. Tik nemušk!
Juk suprasi žodį - „myli“,
Rupūs miltai - širdis skilo, Dalija!
Nežudyk, suteik malonės man regaliją. ;o)
------------------------------------------------
Siuntu!

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-05-12 15:50:00

SUPER!!!! Labai labai patiko :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-05-12 15:07:46

Pritariu Tolstančiai- meilė žodžiais nenusakoma,reik m y l ė t i be žodžių

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2011-05-12 14:15:30

Ar meilė yra žodis, ar tik žodis?..

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2011-05-12 10:02:43

"Žodis „myliu“ pats nemyli ir visiškai
sunaikina meilės jausmą“ A Šliogeris
Mielas Dzieduli Pranuci, Dalija saugo ne žodį,
Dalija sergi meilę - jausmą, pats žodis "meilė" -
ne tas pat, kas individo nekalbinė būsena...
kurią perkelti į ženklų sistemą gana sunku,
veik neįmanoma, nors kartais KAŽKAM pasiseka...
ir sugebančiam KITĄ perskaityti, t. y. prikelti patį jausmą...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2011-05-12 09:02:52

ha, regiu visur krūvas lavonų. Laukuose, romanuose, eilėraščiuosie... O va šitie - mano nudobti. Anieji gi, neabejotinai Dalijos... O didžiausi žmogžudžiai ar tik ne vaikai. Todėl, mat, ir visos motinos išguldytos iki vienos... Vadinasi, greit ir vaikų nebus arba tik tie, kurie - be myliu. Toks asmeniškai mano pirmas įspūdis.
Bet, žinoma, galima manyti, kad poetė Dalija šitaip sergi patį žodį - Myliu...
Aš renkuosi pirmą variantą.
Ten bent reginys!
Na, kaip - smagiai pakomentavau, Dalija? Nesupyk! Tokia šiandien mano nuotaika. Su meilės atšvaitais.
Bet dar ir toks sutapimas.
Pakėliau nuotrauką, o ant jos mano parašas:(1992. o8, 21): "Gyvenime tik vieną sykį mylėki ir neapsiriki".
Kitas parašas jau ne mano. Po daug metų Marytės užrašytas: "Gaila, bet apsirikau..."

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2011-05-12 07:04:31

...skausmingai...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-05-12 06:58:42

Atrodo, kategoriškas teiginys pabaigoj kaip iššūkis. Vis tik – subtili nuoroda, kaip ir tikras jausmas, pats žodis, toks reikalingas, bet... per dažnai ir bet kada tariamas, netenka prasmės.
Šaunus blykstelėjimas ir pamąstymui.