Skęsta laivai – sudūžta viltys.
Kyla gaisrai – nurimsta mintys.
Susiduria lėktuvai – išsiskiria žmonės.
Išsilieja lava – nutyla žodžiai.
Tu gali sustabdyti tai,
bet stebi abejingai,
Kas vyksta aplinkui –
palieki išspręsti laikui.
Kas kenčia, kas miršta,
kas nusilpęs suklumpa,
Tas praslys pro pirštus
lyg migla, lyg dulksna.
Abejingo pasaulio, abejingas
valdovas
Nesupras, nepajus skausmo vaiko
veide...
2007 m., rugpjūtis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-28 17:06:07
Daug tiesos perduota tiksliai...
Vartotojas (-a): 3 Sekundės Lietaus
Sukurta: 2011-05-16 00:07:33
Paskutinis mano kūrinys - (Dis)harmonija. Kuo toliau, tuo mažiau kalbu, sunkiau parinkti tinkamus žodžius rašant. Man, kaip ir ne vienam šio puslapio vartotojų, ateina įkvėpimas po stipraus sukrėtimo. O ir ne visas savo mintis norisi publikuoti. :)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-05-15 12:39:09
įdomu pamatyti, ką rašote dabar. čia - augantis darbas.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-05-11 23:57:23
Skatinantis susimąstyti kūrinys
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-10 18:42:30
nėra tokio abejingumo, kuris :
"Nesupras, nepajus skausmo vaiko veide..."
mintis yra, bet raiška galėtų būti originalesnė.