Į blausų šio rytmečio dangų
Malda atsimušusi krinta.
Kaip gerbt egzistavimą vangų,
Kurs celėj siauroj užrakintas?
Jausmai kur be polėkio tupi,
Kur kerpėja senstančios mintys,
Kur šypsenos baidosi lūpos,
O rankos temoka imti?
Ir gumulu kyla pagieža,
Kad siela prašvisti negali,
Nors paukščių orkestras apgieda
Viltingai peizažą žalią.
Baugu plėšyt savąjį kiautą?
Skaudu jaust nusekusią sulą?
Nelengva malonės maldauti
Kaip grumstui gyvenime gulint?
Krapštau savo atmintį silpną -
Ką reiškia žydėti, mylėti?
Sušvinta vaivorykštės tiltas
Vaikučio galvelę palietus.