Aš merdėjau savim, aš taip skaudėjau...
Raudojo naktys - gyvnašlės rytų,
Toks užsiėmęs rodėsi kūrėjas -
Nespėjo perspėt, kad ateisi tu,
Paliesi delną - kryps likimo linija
Net patikėsiu, kad ir vėl trapi.
Ugnim ir akmeniu gėlas prisijaukinęs,
Baldakimus kalčių perpus kerpi
Taip vyriškai, tarsi dresuotum geležį,
Lyg prie altoriaus vestumei dukras.
O aš, jau keliskart, jaunystę persūdžius,
Nenoriu abejinga apsimest.
Net jei nebūsim, sykį buvę esame
Akimirką, vienas kitam kažkas
Tu prikalei prie mano durų pasagą
Tavam švarke aš persiuvau sagas...
Pelkė
2011-05-09 00:04:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-30 16:01:07
Tikra, tikro žmogaus kalba. Patiko.
Vartotojas (-a): Lapkritis
Sukurta: 2011-05-11 14:32:19
Labai patiko. Turtinga jūsų kalba. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-05-09 20:46:19
Skamba.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-09 17:43:26
Tu prikalei prie mano durų pasagą
Tavam švarke aš persiuvau sagas...
labai klasikinė forma, o ir turinys pažįstamas, tačiau perteiktas pakankamai netikėtu minties plėtojimu.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-09 08:57:51
Kaip man tai patinka, kaip... :)!
Smaigaliuku į dešimtuką...
Anonimas
Sukurta: 2011-05-09 00:27:21
Jazus Marja, bijau, kad Pelkė gal pradėt ma patikt!
p.s. aš rimtai :)