Lyg žirgas eiklus
Jaunystės metus
Nusinešė pokaris šuoliais.

Žvelgiu atgalios,
Tačiau niekados
Negrįš mūsų metai praėję.

Su šūviais naktim,
Vagonais tremtin
Sušaudyta mūsų jaunystė.

Negrįš tie laikai,
Kaip žuvę draugai
Paminklais kapuose parimę.

Mes gyvi,
Visai jau žili,
Dvasia iki šiol nepasenę.

Jei reiktų ir vėl,
Neklausim kodėl –
Tėvynei tarnaut pasiruošę.