Ilgesio sparnai negailestingai čaižo –
Išraižo sielą kaistančiais randais.
Kiekvieno pradžioje sušvyti baimė,
pabaigoje pavirsdama akių žaibais.
Bet be drėgmės ir be lietaus šniokštimo –
Sausa akla bespavė –
Many palikusi žaizdas laukimo
Iš troškulio Pasiilgimo Paukštė krenta.
Verkiu ir aš, ir ji –
Dvi širdys skausmo pelkėje klampoja...
Aš nekalta – kalta tik ji,
Kad man tavęs jau niekas neatstoja.
Užklok žaizdas kitais jausmais stipriau –
Nuvyk tą paukštę nuo manęs greičiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-05-03 16:43:14
"Sausa akla bespavė –" tikriausiai turėjo būti bespalvė :) Man patiko.
Vartotojas (-a): chiuchiala
Sukurta: 2011-05-03 10:56:44
Turėjo būt ,,pelkėje".. atsiprašau už žioplą klaidelę... vis tas susijaudinimas... :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-03 10:50:01
Jeigu pelkėjA, tai ritmika sušlubuoja, o tarp „pelkėja“ ir „klampoja“ būtina kablelis
Arba vis tik pelkėjE ;-)
Vos ne sonetas...