Tremties sniegynuose suklupę
šnabždėjo Tavo vardą mūs tėvai.
Ir Tu, sava globa apsupus,
kantrybės taurę jiems dalinai.

  Melskimės ir mes Jai kasrytą,
  dėkodami, kad esame dar čia.
  Šiam pasauly taip sutvarkyta,
  kad malda palaimą teikia paslapčia.

    Marijos prašykim ramybės,
   prie jos kojų lenkdamies žemai.
   Kad degtų mūs širdyse meilė,
   juk esam Lietuvos- Jos žemės vaikai.