Liečiu , kaip neregė, pirštais Motinos meilę:
Darbuose paskendusios rankos,
Rūpesčiuos mintys į špulę dienų vejamos...
Ir laikas... toks neapčiuopiamas, vėjų genamas.
O meilė kur? Kur meilė? Akyse ji - tyli,
Laukia, kada prisiglaudus skambės,
Žodžiais kalbės neišsakytais...
Supuojasi, dar neišaugusi lig debesų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-05-01 20:30:13
savitai ;)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 23:22:05
Subtiliai, švelniai.Patiko.
:)