Bemiegės tuščios naktys
Ir raudoni vakarai,
Sudaužytos laiko šukės,
Išbarstyti melo pelenai.

Su nakties juodos galybe
Liejas šviesūs vakarai,
Nuobodžioj tamsioj juodybėj
Slepias sielos virpesiai.

Po skraiste ramia, laiminga,
Apdangstyti jau seniai:
Šiltuose sapnų paklotuos miego –
Miestai, žmonės ir miškai.

Tik keli dar pasilikę,
Didvyriai kvailų karų –
Jie pasaulio tvarką bando keisti,
Nuodus rydami nakčia.

Su laiku jų syvai silpsta,
Mąžta kas diena dvasia,
Pasiryžę iki galo likti –
Pralaimėti pasmerkti yra.

2011-03-30