Kaip gera jausti gyvasties jėgas,
Alpiais aidais pulsuojančias po oda,
Jausmais pavasario giesmių giesmes suprast,
Stebėti baltinius nusineriantį sodą,
Įbrist į laiką nešančias upes,
Kurios tavęs nuplauti nesuskubo,
Joms leisti glūdint nuoskaudas rupias
Ir kviesti daigus iš kiekvieno grūdo,
Praskleisti vagą šiltą su Dievu,
Kol Jis metus beržyne tau kūkuoja
Ir patikėt Būtim kaip stebuklu,
Ir šaknį rasti augančią iš kojų,
Apglėbt ne rankom, bet nauja rieve
Tai, ką suspėjo juslės pasigauti,
Nuplėšti siaurą lukštą nuo savęs
Ir su pavasariu iki dangaus užaugti!