Mirusiam draugui

Ne tau ir gal ne man
Tie toliai, alkani lietaus,
Kiekvienas patekėjimas ne mums,
Lyg pavogtas ar tik netyčia
Sugalvotas.

Ir tu, ir aš gal tik svečiai,
Nakvynės vien užėję pasiklausti,
Belaukiantys kas dieną išrišimo
Ar laimės kažkokios.

Palauk! Atrodo Dievas ar gal tu
Šnabždi į ausį tyliai,
Lyg gyvas,
Lyg alsavimas nebūtų
Į antkapį pavirtęs,

Kad visa tai – tik tiek,
Kad siela – piligrimas
Vienas duotas. Tu tiktai eik
Ir nieko nebijok.

------------------

– O drauge! – noriu šaukti,
Kaip tavęs ilgiuosi!
Bastet

2011-04-24 13:26:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-04-24 19:29:09

Jausmingai asmeniškas tekstas (nors II stulpelis jį labai kilsteli meno kūrinio link).

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2011-04-24 14:55:16

draugas ar ne, už mirusį tik maldomis atsiskaitom

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-04-24 13:52:57

šiuo atveju , tai labai asmeniška, ir manau nekomentuojama. tiesiog skausmas, ilgesys. užgaunantis dūšią