Vaiduoklio šmėklą šiandien pamačiau –
Stovėjo nuošaliai kely, kuriuo ėjau.
Išvydęs ją net nuščiuvau,
Sutikti jos nesitikėjau.

Gražuolė šmėkla – ta pati,
Kurią sapne šiąnakt regėjau,
Ramiai stovėjo, laukė nebyli,
Kol pasirodžiau josios priešaky.

O išraiškinga kūno povyzos kalba,
Išvydus kontūrus pažįstamus artėjant,
Nusuko skaistų veidą kuo tuoliau,
O mano žvilgsnį nugara palydėjo.

Ir kas dabar medžiotojas,
Kurio dabar tvarka?
Kai šmėkla nugarą atstato,
O veidą nori rodyt jai auka.

2011-03-22(2)