Pajausk, artėja
Bekvapė šlykštumo banga.
Neliesk manęs, prašau, dink iš čia...
Aplenk ir keturias dar gyvybes man brangias.

O kiti ką – negyvi tada?
Pasigailėjimo trokšdama
Trypiu, žudau, naikinu save.
Bet juk egoizmas –
Pats nekviestas persekioja visada.

Pašok – pabėgimas arti,
Bet bandydamas bangose užkliūsi tikrai.
Tiesa graužia akis,
Bet kas iš to,
Jei viskas niekada nebegrįš?

Siūlė nebaigta, siela pamesta:
Apsigalvojau, rytojaus nėra.
Ateik, trenk man, tik išnešk mane!
Bet palik, prašau, tik
Tas keturias gyvybes man brangias dar.