Sudeginki likimo tuščią karstą
Ir pasaką nakties šienè giliai paslėpk,
Išleisk į orą saujom kartų gurkšnį,
Žvaigžde spindėki rūškanam danguj.
Pažvelk į ryto blausų langą,
Spektaklį kruviną nakties,
Į šokančius velnių paveikslus,
Sulaužytas harmonikas dermės.
Teptuko potėpiais valingais nutapyki
Peizažą ryškų blėstančios nakties,
O brėkštančią ryto aušrą pasitiki
Suderinta skambia harmonija stygos.
Nakties paikos velniūkščiai baigštūs
Negal sulaukt baltos dienos šviesos,
O degančiam danguj kartu su ryto saule
Paskendo vardas vėlei mylimos.
2011-03-22(1)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-04-22 20:49:51
Kažkodėl skaitant ši kūrinį prisiminiau J. V. Gėtės „Faustą“:) įdomus eilėraštis
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2011-04-22 11:06:46
Apie kažką...