Budėjimo valandos ilgos ir sunkios,
Kai tenka ramstyti besvyrančią galvą,
Kai kūnas dėl poilsio stingančio skundžias,
O mintys išlaksto lyg būtų kuo kaltos,

Švininės blakstienos, o kaklas be kaulų
Galvelei padėt minkšto akmenio ieško.
Bjauriausia kova - su savim susikauti,
Nors tu dievagojies neturintis priešų.

Jų šimtas ir vienas. Išlįs, kai nelauki,
Sugundys, išduos, tavo garbę suplėšys,
Privers abejoti, ar šventos tos aukos,
Kai reikia brėžt ribą, kur broliai, kur priešai.

Pakirdo jausmai, karštas užvirė kraujas,
Į prieblandą žvilgsnis žvalus vėlei sminga.
Galinga gentis nė su kuo nekariauja,
Nes budintys jos pamainos nepraminga.