Tavęs užkalbinus nebūčiau
Ir nežadėjau pokalbio pratęst..
Bet štai jau lūkuriuoju vėl skambučio
Ir vakarai svajonėmis pradėjo bręst.
Matyt, kortas sumaišė vėjas,
Kai lūpom prisilietęs nedavei man spręst..
Ir ta sušildžiusi trumpa minutė
Netikėtai sugebėjo užsitęst.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-04-20 20:53:24
Mano manymu, šis eilėraštis geras ir keliantis norą sužinoti, koks gi tęsinys :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-04-20 13:43:17
Mintis, sakyčiau, išreikšta, tačiau man rimavimas gerokai kliūna, reikėtų dar padirbėti.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-20 11:35:22
Pati kūrinio mintis (žr. pavadinimą) – tikrai dėkinga.
Kaip pavyko ją apipinti meniškumu (gi poezija!) – pačiai autorei spręsti.