Paskaityk man Jeseniną, Širvį
Čia, prie degančių žvakių šviesos,
Tartum vynu mane ji nugirdys,
Jos klausyčiaus lig ryto aušros.

Apie motinai laišką rašytą,
Apie meilę sudužus stiklais,
Apie karą krauju aptaškytą,
Vyšnių sodą gegužio žiedais.

Tu skaityk, aš klausausi atidžiai,
Žodžiai sminga lyg peilis širdin,
O Sergejus ir Paulius išdidžiai.
Rodos, klausos kartu su manim.

Vėl išnyra vaizduotėje beržas,
Tu su plieno dalgiu ant peties,
O Jeseninas kaimo juk bernas,
Bet jo žodžiai giliai iš širdies.